| |
Prieš 40 metų net nebuvo sapnuota
Dr. Stasys Bačkaitis: ,,Mokslo ir kūrybos simpoziumai tai plataus
masto ir intelekto dvikryptiniai renginiai su išeivijos veidu į
Lietuvą ir Lietuvos veidu į išeiviją
-Gerb. Dr.
Bačkaiti, esate XIV Pasaulio Lietuvių Mokslo ir Kūrybos Simpoziumo
(PLMKS) organizacinio komiteto vicepirmininkas ir vienas pagrindinių
ruošos vežimo, sparčiai artėjančio prie kelionės tikslo, variklių,
kaip sekasi šį darbą atlikti?
-Vežimas rieda iš tiesų
labai greitai laiko liko nedaug, o darbų dar yra kalnai. Ačiū Dievui,
turime labai darbštų organizacinį komitetą, kuris dirba išsijuosęs,
bandydamas atlikti visus numatytus renginio darbus ir surišti
kiekvieną jų detalę į sinchronizuotai veikiančią veiksmų grandį.
Simpoziumo organizacijoje galime atpažinti penkias pagrindines darbo
grupes: 1. bendrą viso simpoziumo planavimo; 2. simpoziumo rengimo
ūkinės; 3. transportacijos; 4. žiniasklaidos ir informacijos; 5.
finansinės.
-Kokie pagrindiniai uždaviniai ir
rūpesčiai?
-Kiekvienas pagrindinis simpoziumo elementas
šiuo metu yra ir didelis rūpestis. Pradedant viso PLMKS programos
sudarymu, ūkine paruoštimi, reklama, finansiniais ištekliais ir
baigiant dalyvių apgyvendinimu, laiku vykstančia ir tikslia
transportacija, maistu. Neatlikus šių darbų, simpoziumas subirs. Ypač
didelis uždavinys yra pasirūpinti, kad užsiregistravę prelegentai būtų
tinkamai paskirstyti į sesijas, kad tai nesusikryžiuotų su prelegentų
atvykimo laiku, užtikrinti, kad sesijos būtų įdomios ir naudingos ne
tik jiems patiems, bet ir plačiajai visuomenei. Taip pat nemažas
darbas yra koordinacija su Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos
simpoziumo darbo grupe, nes turime ne tik atsižvelgti, bet ir
suderinti su ja nemažos prelegentų delegacijos iš Lietuvos
pageidavimus bei formalumus.
-Kas jau atlikta, ką dar
reikia atlikti?
-Visa programa jau yra sudaryta.
Pagrindiniai programos elementai sutarti ir nustatyta, kas, kur, kada
įvyks visų penkių dienų laikotarpiu. Dabar deriname detales, kurių yra
labai daug. Tarp svarbiausių darbų, kuriuos reikia skubiai atlikti,
yra sudaryti visoms sesijoms dienotvarkę. To dar negalime užbaigti,
kol nežinosime tikslaus iš Lietuvos atvykstančio žmonių skaičiaus ir
ką Lietuvos darbo grupė parinks į jų delegaciją. Tas parinkimas gali
kai kurias sesijas panaikinti, tad vėl reikėtų visą programą tvarkyti
iš naujo. Kitas darbas paraiškų peržiūra, jų tinkamumo nustatymas
simpoziumo paskirčiai, sugestijos teksto ištaisymui, suderinimas su
Mokslo ir kūrybos leidinio formatu. Gautos paraiškos labai skiriasi
ilgiu, stiliaus problemomis, kalbos tikslumu (ypač anglų kalbos) ir
pan. Reikalinga sudaryti planą, kuriose salėse ir kambariuose vyks
sesijos, nustatyti, kiek ir kokių informacijai pateikti įrangų reikės
sutelkti. Reikia taip pat užbaigti profesinių bei kultūrinių išvykų
planą ir suderinti su atvykusiųjų prelegentų pageidavimais.
-Kaip sekasi dalyvių registracija?
-Dalyvių
registracija jau baigiama. Paskutinio mėnesio laiku ji buvo labai
intensyvi. Visa registracija vyksta internetu. Tai, viena vertus,
darbą labai palengvina, nes leidžia greitai susisiekti su bet kuo
pasaulyje. Tačiau atsirado ir nemažai keblumų, kai siunčiami laiškai
dingsta, nueina į ,,spam sistemą; kartais laiškai dėl kai kurių
prelegentų unikalios persiuntimo sistemos neįmanomi atidaryti;
paviršutiniškai užpildytos registracijos, nes ne visi įpratę pateikti
prašomą informaciją pagal nurodytą formatą; išpūstos biografijos be
pateikiamo pranešimo santraukos ir t.t. Dar viena nelaukta problema,
labai būdinga internetui, yra tam tikra žmonių grupė, kuri, atsidarius
komunikacijos kanalui, tampa lyg ir ,,plunksnos draugais jie
siunčia nenutrūkstančią eilę klausimų ir reikalauja greitų atsakymų,
net neįsigilinę į jau jiems pateiktą informaciją.
-Koks
Lietuvos mokslininkų atsiliepimas į kvietimą dalyvauti XIV PLMKS?
-Lietuvos mokslininkų atsiliepimas yra ypatingai entuziastingas. Jų
atvyks apie šimtas. Tik didžiausia bėda, kad tas entuziazmas
pasireiškė daugiausia paskutinėmis registracijos termino dienomis.
Atsiliepimų gauname ir dabar, kai simpoziumo programa jau sudaryta.
Tai mums sudaro nemažai programos planavimo problemų. Tačiau daugeliu
atvejų nenorime jų atmesti, jeigu pranešimas yra tikrai vertingas ir
tinkamai papildo jau numatytą sesiją. Taip pat malonu pastebėti, kad
simpoziume dalyvauja beveik visi Lietuvos universitetai, keliolika
ministerijų ir žmonių iš privataus sektoriaus. Šiame simpoziume yra
palyginti didelis susidomėjimas lietuvių kalba, psichologiniais
poreiškiais, įvykusiais lietuvių tautoje dėl okupacijos, emigracijos,
šeimų iširimo, Lietuvos mokslo ateities ir jo panaudojimo gyvenime,
lituanistiniu švietimu ir jo metodika, aplinkosauga-ekologija,
energetikos problemomis ir tų problemų sprendimu, sveikatingumu ir
pan.
-Iš kurių šalių, be Lietuvos, mokslininkai
dalyvaus simpoziume?
-Numatoma, kad Simpoziume žada
dalyvauti mokslininkų iš 14 pasaulio šalių. Tarp jų yra prelegentai,
atvykstantys iš Belgijos, Anglijos, Ispanijos, Švedijos, Švaicarijos,
Vokietijos, net iš tolimojo Sigapūro ir Urugvajaus. Čia verta pagirti
lietuves moteris: jos ne tik šauniai pasižymėjusios moksliniais
pasiekimais, bet ir labiau interesuojasi bendrauti, dalyvauti
Simpoziumo veikloje.
-Nuo 1995 m. Pasaulio lietuvių
Mokslo ir Kūrybos Simpoziumai vyksta pakaitomis Lietuvoje ir JAV. Jūs
ne tik buvote kai kurių tų Simpoziumų dalyvis, bet taip pat XIII,
vykusio Vilniuje 2005 m., programos komiteto vadovas kartu su dr.
Vytautu Naručiu. Koks didžiausias skirtumas tarp Lietuvoje ir
Amerikoje vykstančių Simpoziumų?
-Skirtumas nemažas.
Lietuva turi didžiulę mokslininkų bazę, tad gali iš jų sudaryti didelį
prelegentų skaičių. Mūsų bazė yra žymiai mažesnė, todėl mūsų renginiai
mažesni ir prelegentų skaičiumi. Taip pat lietuvių mokslininkų
atvykimas į Lietuvą iš kitų Europos šalių yra žymiai patogesnis.
Daugeliu atvejų, paskaitą paskaičius, galima tą pačią dieną grįžti
namo. Yra skirtumas ir simpoziumo lankytojų atveju, nes Lietuvoje į
tokius renginius dažniausiai renkasi žmonės iš mokslo pasaulio, labai
retai iš visuomenės ar verslo. Pas mus Mokslo ir Kūrybos Simpoziumas
yra visuomeninis renginys. Čia eilinė visuomenė kai kuriais atvejais
sudaro didžiąją klausytojų dalį, dalyvauja ir nemažai verslininkų. Tuo
būdu mokslas ir visuomenė suartėja, o verslas pasisemia naujų žinių,
ko nevyksta Lietuvoje. Tai matoma ir iš mūsų žiniasklaidos. Lietuvoje
nėra tokio MKS mechanizmo, kuris bendrautų su žiniasklaida ir teiktų
žinias visuomenei.
Dar vienas labai svarbių momentų yra prelegentų įsitraukimas į
Simpoziumo dvasią. Lietuvoje prelegentas dažnai į Simpoziumą atvyksta,
beskubėdamas iš darbo, paskaityti savo pranešimą. Tuoj po paskaitos
jis ar ji vėl skuba į darbovietę arba namo. Tai tiek jis ir gauna iš
Simpoziumo, nes bendravimas, jeigu jis apskritai įvyksta, būna
daugiausia atsitiktinis. Atvirkščiai pas mus: čia visi suvažiuoja į
vieną, palyginti uždarą ir kompaktinę vietovę. Visi atitrūkę nuo savo
kasdienių darbų, namų ir rūpesčių, turi laiko apsilankyti bet kurioje
sesijoje, gali, susitikę bendraminčių ar kitų dalyvių, netrukdomai
pasikalbėti, pabendrauti, susipažinti su kitų kraštų mokslininkais,
veikiančiais net ir jiems negiminingose mokslo šakose, kūrybiniais ir
kultūriniais pasiekimais, išgirsti kitokias įžvalgas į mokslą, aplinką,
gyvenimą, lietuvybės apraiškas plačiame pasualyje.
Amerikoje vykstančiuose Simpoziumuose vyksta tarpdisciplinimis
bendravimas-galvojimas-įtakojimas, kas ypač reikšminga šiomis dienomis
ir ką JAV akademinė bendruomenė dabar bando įvesti į savo mokymo
procesą. Esame girdėję iš Lietuvos atvykusių prelegentų pasisakymus,
kad tokio plataus interesų susitikimo jie niekad nėra patyrę, kad čia
gera proga susitikti ir išsikalbėti net ir su iš Lietuvos atvykusiais.
Amerikiečių organizacijos dažnai išsiunčia savo svarbesnius
darbuotojus į vadinamąsias ,,rekolekcijas, kad laisvoje nuo įprasto
darbo aplinkoje galėtų atnaujinti savo galvoseną, išgirsti naujų ir
skirtingų požiūrių-idėjų, praplėsti savo akiratį, turėtų progos
apmąstyti naujas kryptis, naujus priėjimus, naujus darbo metodus. Mano
manymu, Mokslo ir Kūrybos Simpoziumas tai puikiai atlieka. Jeigu
Simpoziumo rengimas būtų perkeltas tik į Lietuvą, kaip dabar dažnai
raginama, jie taptų tik eiline konferencija, kuri greitai paliktų ir
be užsienio lietuvių gilaus bei prasmingo indėlio.
-Koks
didžiausias skirtumas tarp pirmojo (1969) ir keturioliktojo (2008)
PLMKS?
-Skirtumas kaip diena ir naktis! Pirmasis Mokslo
ir Kūrybos Simpoziumas buvo kuklus, bet drąsus, jaunų
akademikų-technologų bandymas paskatinti JAV Lietuvių Bendruomenę
bendrai žengti į platesnį pasaulį, įvertinti savo jėgas, praplėsti
profesnį akiratį, aptarti mokslo stovį pavergtoje Lietuvoje ir kelti į
viešumą Lietuvos nepriklausomybės idėją. Dalyvavo 56 prelegentai. Tai
buvo mūsų pačių išbandymas be patirties, bet su aiškiu horizontu
akyse. Pamatėme, kad esame ne tik priaugę bendrauti, bet galime
lietuviška dvasia aprėpti ir plačius mokslo bei kūrybos
horizontus, kartu su visuomene pasidalinti ne tik mūsų pačių
moksliniais pasiekimais, bet drąsiai pradėti ryškinti Lietuvos
mokslininkų ir kultūros darbuotojų pasiekimus savo tėvynėje bei
Lietuvos gyvybingumo klausimą plačiame pasaulyje.
Dabartiniai PLMKS renginiai yra plataus masto ir didingi įvykiai.
Dalyviai matuojami šimtais ne dešimtimis. Nereikia dirbti vien
gyvenamos valstybės ribose ir relatyvioje izoliacijoje. Vyksta gan
intensyvus bendravimas su Lietuva ir kitais lietuviais mokslininkais
bei kultūros darbuotojais užsienyje. Ne taip, kaip pirmieji šeši
simpoziumai, vykę tik JAV, dabar jie rengiami pakaitomis kas
treji-ketveri metai Lietuvoje ir JAV. Prieš 40 metų net nebuvo
sapnuota, kad šiandieną galėsime bendrauti su Lietuva, laisvai
dalintis ir džiaugtis mūsų visų darbo vaisiais, kad galėsime aptarti
bendrus rūpesčius ir visi kartu ieškoti sprendimų. Lietuva plačiai
atvėrusi duris šiems renginiams, juos skatina ir paremia. Kaip
anksčiau minėjau, Mokslo ir Kūrybos Simpoziumas tai plataus masto ir
intelekto dvikryptiniai renginiai su išeivijos veidu į Lietuvą ir
Lietuvos veidu į išeiviją.
-Kokia, Jūsų nuomone, šių
simpoziumų ateitis, ar jie bus tęsiami?
-Simpoziumo
rengimas yra labai intensyvus, daug laiko pareikalaujantis darbas.
Pastebima šiokia tokia entuziazmo stoka išeivijos antrabangių
jaunojoje kartoje, nors yra ir išimčių. Dar neramiau yra lietuvių
imigrantų trečiosios bangos nedidelis dėmesys Mokslo ir Kūrybos
Simpoziumui. Antrabangių antrosos kartos atžalos jau yra įsiliejusios
į JAV gyvenimą, daugiausia mažai kalba, arba visai nebekalba
lietuviškai ir, atrodo, nemato didelės naudos iš tokio bendravimo.
Trečiabangiai dar tik pradeda įleisti šakinis į šios šalies gyvenimą
ir, tikimės, kad ilgainiui, tėvynės ilgesio šaukiami, įsitvirtins
mokslo bei kūrybos pasaulyje, atras kelią ir į Simpoziumo dalyvių
eiles. Tačiau yra ir labai gražių išimčių, kurios, tikiuosi, sudarys
pagrindą ir būsimų Simpoziumų rengimui. Viliuosi, kad Simpoziumas šių
žmonių dėka tęsis toliau, nes dalyviai, beveik be jokių pastangų. gali
juose pasisemti neišpasakytai daug mokslinių bei kūrybinių žinių,
dvasinio ir tautinio turto, ko jie niekur kitur neras. Taip pat
Simpoziumas turėtų būti visų susipratusių lietuvių veiklos būdas
išlikti unikaliais žmonėmis, neužgožtiems taip labai peršamos
globalizmo arba internacionalizmo manijos.
-Nuoširdžiai dėkojame už pasidalinimą mintimis apie š.m. lapkričio
26-30 d. (Padėkos dienos savaitgalį) Pasaulio Lietuvių Centre (Čikagos
priemiestis Lemont, IL) ruošiamą XIV Pasaulio Lietuvių Mokslo ir
Kūrybos Simpoziumą.
Kalbino Danutė Bindokiene
|
2008 m
XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas
2008 m. lapkričio 26-30 d.,
Sesijos
MKS pirmininkas
Dr. Stasys Bačkaitis,
JAV LB Krašto valdybos
Mokslo tarybos
pirmininkas,
bstasys@aol.com
http://www.mks14.com/
Jono Kuprio nuotraukos
Simpoziumai turi vykti
Tiek daug įdomių temų ir
kalbėtojų!
XIV MKS filmų festivalis
Vėliausios Simpoziumo žinutės
Simpoziumo ruoša--iš vidaus
Trumpos žinutės apie Padėkos Dienos
didžiulį simpoziumą
Visada gali kąnors naujo sužinoti ir išmokti
Dr. Bačkaitis--apie
X. 26-30 Simpoziumą
Prieš 40 metų net nebuvo sapnuota
Represijų
tyrimas
KRUVINOS NUOSĖDOS PO PUSŠIMČIO METŲ
Lietuviai studentai iš užsienio
IŠEIVIJOS LIETUVIŲ STUDENTŲ STAŽUOTĖS
PROGRAMA
Lietuviškos mokyklos išeivijoje
JEIGU TIKITE LIETUVYBĖS
UŽSIENYJE ATEITIMI
Apie lietuvių kalba
LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA XIV PLMK SIMPOZIUME
Apie
Emigracija
NE TIK PROTŲ NUTEKĖJIMAS, BET GRĮŽIMAS?
Didysis 2008 metų įvykis
XIV PASAULIO LIETUVIŲ MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMUI ARTĖJANT
Background (English)
Lithuanian American Community
|
JAV Lietuvių Bendruomenė
